Jei nebūtų nakties, –

Nematyčiau dangaus žvaigždėm nubarstyto...

Jei nebūtų nakties, –

Gal nelaukčiau išauštant pavasario ryto? –

Jei nebūtų žiemos,

Jeigu šaltis ir vėjas neglostytų skruostų, –

Su alyvų žiedais, –

Gal ir laimė negrįžtų į užmirštą uostą...

Jei nebūtų rudens,

Jei geliančio skausmo nejaustų krūtinė,

Jei kely niekada –

Neužblėstų liepsnelė vilties paskutinė, –

Nežinotume mes, –

Koks trapus ir gležnutis žibuoklės žiedelis,

Koks bekraštis dangus

Ir koks trumpas gyvenimo mūsų takelis...

Jei nebūtų audros, –

Gal ir sieloj nebūtų švytėjimo šilto? –

Gal minutė šviesi –

Nesustotų ant mūsų gyvenimo tilto?..

Sako, reikia savo kelią tiesti.
Kad nevaikščiotum kitų jau numintais takais. Ir kiekvienoje smiltelėj kelio ieškot gyvenimo prasmės.