Lietuvos Respublikos Vyriausybės Vadovui, Premjerui Andriui KUBILIUI Gedimino pr. 11, Vilnius, LT-01103 mptarnyba@lrv.lt Romualdo MATELIO ATVIRAS PAREIŠKIMAS – PAKLAUSIMAS 2011 m. liepos 4 d. Prieš savaitę lai...
Lietuvos Respublikos Vyriausybės Vadovui,
Premjerui Andriui KUBILIUI
Gedimino pr. 11, Vilnius, LT-01103 mptarnyba@lrv.lt
Romualdo MATELIO
ATVIRAS PAREIŠKIMAS – PAKLAUSIMAS
2011 m. liepos 4 d.
Prieš savaitę laiko gavau Kauno m. Žemėtvarkos skyriaus raštą, kuriame rašoma [cituoju]:
„ Vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 36 punktu, bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesni už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-23 nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ nustatyta perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą, šio nutarimo nauja redakcija Kauno mieste numato naujo žemės sklypo dydį ne didesnį kaip 0,1200 ha. “ ir šiuo pagrindu „vykdant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pavedimą dėl Piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn eilės patvirtinimo“ nuspręsta mano velionei Mamai Birutei MATELIENEI nebeskirti papildomo žemės sklypo.
Rašto lydraštyje nurodoma, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu skundą dėl protokolu priimto sprendimo per 20 darbo dienų“ galiu paduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui.
Situacija, kokia susidarė po šių dokumentų atsiradimo yra tiesiog nesuvokiama. Ji yra absurdiška, įteisinanti neteisingumą ir diskredituojanti Lietuvą kaip teisinę valstybę.
Suprantama, aš pasinaudosiu man nurodyta teise per 20 darbo dienų paduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui, skundą. Tačiau jau šiandiena nujaučiu koks bus atsakymas – vadovaujantis jau paminėtais normatyviniais aktais Kauno Žemėtvarkos tarnyba pasielgė teisingai. Ir jie bus formaliai teisūs. Nes šios situacijos akivaizdus kaltininkas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pakeitusi 1998-07-23 d. Vyriausybės nutarimo redakciją.
Be abejo, aš pasinaudosiu ir galimybe kreiptis į Teismą, tačiau ir Teismai vadovaujasi įstatymais, o vyriausybės priimti nutarimai dažniausiai jiems prilyginami. Kita vertus aš paprasčiausiai nežinau kas turi būti atsakovu teisme ir ar, būdamas tik LR pilietis, t.y. fizinis asmuo, turiu teisę duoti į teismą vyriausybės nutarimą. Tačiau galimai turiu, nes jis man daro didelę asmeninę materialinę ir moralinę [neturtinę] žalą. Aš esu įsitikinęs, kad tokio dokumento atsiradimas griauna ne tik mano, bet ir dar daugelio LR piliečių likimus. Vietoje to, kad asmenims, kuriems daugiau nei 20 metų po Nepriklausomybės atgavimo, neatstatomas teisingumas, kurį nutraukė tarybinė nekilnojamojo turto nacionalizacija ir Valstybė, prisiimdama atsakomybę už ilgą vilkinimą, numatytų jiems papildomas kompensacijas, vienu parašu nubraukiamas bet koks teisingumas. O juk kažkas atgavo didesnius sklypus, nes kita vyriausybė buvo numačiusi, kad didžiuosiuose miestuose bus suteikiami sklypai iki 20 arų. Tai ar Valstybė vienodai teisinga visiems savo žmonėms?
Nemanau, kad net verta kalbėti apie tai, kas, ko gero, bus bandoma teigti Jūsų atsakyme, apie tai, kad valstybė sumokės pinigines kompensacijas. Nes net nebūtina turėti vidurinio mokslo atestatą, kad suvokti, jog piliečiams paskaičiuojamos kompensacijos ir reali, šiuo atveju iš jų pakartotinai nusavinama žemė, savo rinkos verte skiriasi kaip žvirblis nuo gandro.
Žemės kaina Lietuvoje labai nevienoda, tačiau kai kur numatomos kompensacijos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės Vadovui,
Premjerui Andriui KUBILIUI
Gedimino pr. 11, Vilnius, LT-01103 mptarnyba@lrv.lt
Romualdo MATELIO
ATVIRAS PAREIŠKIMAS – PAKLAUSIMAS
2011 m. liepos 4 d.
Prieš savaitę laiko gavau Kauno m. Žemėtvarkos skyriaus raštą, kuriame rašoma [cituoju]:
„ Vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 36 punktu, bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesni už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-23 nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ nustatyta perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą, šio nutarimo nauja redakcija Kauno mieste numato naujo žemės sklypo dydį ne didesnį kaip 0,1200 ha. “ ir šiuo pagrindu „vykdant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pavedimą dėl Piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn eilės patvirtinimo“ nuspręsta mano velionei Mamai Birutei MATELIENEI nebeskirti papildomo žemės sklypo.
Rašto lydraštyje nurodoma, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu skundą dėl protokolu priimto sprendimo per 20 darbo dienų“ galiu paduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui.
Situacija, kokia susidarė po šių dokumentų atsiradimo yra tiesiog nesuvokiama. Ji yra absurdiška, įteisinanti neteisingumą ir diskredituojanti Lietuvą kaip teisinę valstybę.
Suprantama, aš pasinaudosiu man nurodyta teise per 20 darbo dienų paduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui, skundą. Tačiau jau šiandiena nujaučiu koks bus atsakymas – vadovaujantis jau paminėtais normatyviniais aktais Kauno Žemėtvarkos tarnyba pasielgė teisingai. Ir jie bus formaliai teisūs. Nes šios situacijos akivaizdus kaltininkas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pakeitusi 1998-07-23 d. Vyriausybės nutarimo redakciją.
Be abejo, aš pasinaudosiu ir galimybe kreiptis į Teismą, tačiau ir Teismai vadovaujasi įstatymais, o vyriausybės priimti nutarimai dažniausiai jiems prilyginami. Kita vertus aš paprasčiausiai nežinau kas turi būti atsakovu teisme ir ar, būdamas tik LR pilietis, t.y. fizinis asmuo, turiu teisę duoti į teismą vyriausybės nutarimą. Tačiau galimai turiu, nes jis man daro didelę asmeninę materialinę ir moralinę [neturtinę] žalą. Aš esu įsitikinęs, kad tokio dokumento atsiradimas griauna ne tik mano, bet ir dar daugelio LR piliečių likimus. Vietoje to, kad asmenims, kuriems daugiau nei 20 metų po Nepriklausomybės atgavimo, neatstatomas teisingumas, kurį nutraukė tarybinė nekilnojamojo turto nacionalizacija ir Valstybė, prisiimdama atsakomybę už ilgą vilkinimą, numatytų jiems papildomas kompensacijas, vienu parašu nubraukiamas bet koks teisingumas. O juk kažkas atgavo didesnius sklypus, nes kita vyriausybė buvo numačiusi, kad didžiuosiuose miestuose bus suteikiami sklypai iki 20 arų. Tai ar Valstybė vienodai teisinga visiems savo žmonėms?
Nemanau, kad net verta kalbėti apie tai, kas, ko gero, bus bandoma teigti Jūsų atsakyme, apie tai, kad valstybė sumokės pinigines kompensacijas. Nes net nebūtina turėti vidurinio mokslo atestatą, kad suvokti, jog piliečiams paskaičiuojamos kompensacijos ir reali, šiuo atveju iš jų pakartotinai nusavinama žemė, savo rinkos verte skiriasi kaip žvirblis nuo gandro. Žemės kaina Lietuvoje labai nevienoda, tačiau kai kur numatomos kompensacijos nuo rinkos kainos skiriasi iki 200
Net sunkiai sergantis garsus šalies advokatas K.Čilinskas mėgino visus sprendimus priimti savarankiškai. Teisininkas labai norėjo, kad tokia jo, jau bejėgio ligonio, nuotrauka būtų paskelbta „Lietuvos ryto” dienraštyje. D.Gudavičiūtės nuotr.
„Iki kokios ribos jūs galite kontroliuoti mano gyvenimą?” – kelios dienos prieš mirtį ištarė Kęstutis Čilinskas ir taip baigė ginčą su artimaisiais, ar jam verta fotografuotis ligoninės lovoje.
Klausimas apie jo gyvenimo kontroliavimą sunkiai sergantį garsų teisininką Santariškių klinikose kankino iki paskutinių dienų. 65 metų K.Čilinskas užgeso vėlų gegužės 20-osios vakarą. Read More
Gerai žinodamas savo teises jau keletą mėnesių nesikeliantis iš lovos teisininkas bandė išlikti laisvas net reanimacijos palatoje. Siekdamas savarankiškai priimti sprendimus ir būti už juos atsakingas advokatas paprašė į ligoninę pakviesti ir „Lietuvos ryto” žurnalistę.
„Štai tau ir istorija”, – tuomet pasakė tik retkarčiais sąmonę atgaunantis ligonis.
Prieš pusmetį advokatas buvo žadėjęs papasakoti istoriją, kurią, jo manymu, verta paskelbti.
Buvo kalbama apie vieną jo ginamąjį. Bet šios istorijos jau niekas nebeišgirs.
Medikus erzino smalsumas
Į Santariškių ligoninę dėl galūnių tinimo paguldytam K.Čilinskui buvo atliktos dvi širdies operacijos, o vėliau atsisakė dirbti anksčiau persodintas inkstas. Teisininkas labai vertino chirurgų darbą, bet atvirai ir aštriai kritikavo kai kuriuos medikų sprendimus, ligonio manymu, labai pabloginusius jo sveikatos būklę.
Velionio draugų teigimu, medikus tiesiog erzino jo smalsumas: jis domėjosi kiekvienais paskirtais vaistais, internete ieškojo tų preparatų šalutinio poveikio arba galimų alternatyvų.
Vaistus rado atsitiktinai
Prieš dvi savaites K.Čilinsko artimieji nustebo atsitiktinai prie jo lašelinės aptikę tuščią stipraus neuroleptiko haloperidolio buteliuką. Gydytojai patvirtino kasdien leidžiantys teisininkui šį preparatą, nors gydymo lape jis ir nebuvo įrašytas.
Dar didesnę nuostabą artimiesiems sukėlė medikų nenoras apie tai kalbėti telefonu. Bet ir susitikę su ligonio giminėmis gydytojai vengė bet ką
Это цитата сообщения --wall-- Оригинальное сообщение
ВЛАДИМИР ВЫСОЦКИЙ - ПРАВДА И ЛОЖЬ.
ВЛАДИМИР ВЫСОЦКИЙ - ПРАВДА И ЛОЖЬ.
ПРИТЧА О ПРАВДЕ.
(В подражание Булату Окуджаве).
Нежная Правда в красивых одеждах ходила,
Принарядившись для сирых, блаженных, калек.
Грубая Ложь эту Правду к себе заманила,-
Мол, оставайся-ка ты у меня на ночлег.
И легковерная Правда спокойно уснула,
Слюни пустила и разулыбалась во сне.
Хитрая Ложь на себя одеяло стянула,
В Правду впилась и осталась довольна вполне.
И поднялась, и скроила ей рожу бульдожью,-
Баба как баба, и что ее ради радеть?
Разницы нет никакой между Правдой и Ложью,
Если, конечно, и ту и другую раздеть.
Выплела ловко из кос золотистые ленты
И прихватила одежды, примерив на глаз,
Деньги взяла, и часы, и еще документы,
Сплюнула, грязно ругнулась и вон подалась.
Только к утру обнаружила Правда пропажу
И подивилась, себя оглядев делово,-
Кто-то уже, раздобыв где-то черную сажу,
Вымазал чистую Правду, а так - ничего.
Правда смеялась, когда в нее камни бросали:
- Ложь это все, и на Лжи - одеянье мое!..
Двое блаженных калек протокол составляли
И обзывали дурными словами ее.
Стервой ругали ее, и похуже, чем стервой,
Мазали глиной, спустили дворового пса:
- Духу чтоб не было! На километр сто первый
Выселить, выслать за двадцать четыре часа.
Тот протокол заключался обидной тирадой,
(Кстати, навесили Правде чужие дела):
Дескать, какая-то мразь называется Правдой,
Ну а сама, вся как есть, пропилась догола.
Голая Правда божилась, клялась и рыдала,
Долго болела, скиталась, нуждалась в деньгах.
Грязная Ложь чистокровную лошадь украла
И ускакала на длинных и тонких ногах.
Впрочем, леко уживаться с заведомой ложью,
Правда колола глаза и намаялись с ней.
Бродит теперь, неподкупная, по бездорожью,
Из-за своей наготы избегая людей.
Некий чудак и поныне за Правду воюет,-
Правда, в речах его - правды на ломаный грош:
-Чистая Правда со временем восторжествует,
Если проделает то же, что явная Ложь.
Часто разлив по сто семьдесят граммов на брата,
Даже не знаешь, куда на ночлег попадешь.
Могут раздеть - это чистая правда, ребята!
Глядь, а штаны твои носит коварная Ложь.
Глядь, на часы твои смотрит коварная Ложь.
Глядь, а конем твоим правит коварная Ложь.
1977.
[300x264]
Tokie grazus ir prasmingi zodziai yra Tvarkos ir teisingumo partijos himne... O draugu gyvenime gali buti ne tik mogus... Kartais uz drauga galime laikyti ir bendraminciu kolektyva. Tik cia gal kiek netikslu, nes dideliame kolektyve gal nei negali buti visi bendraminciai... Tokia tad izanga perzvelgiant savo partini kelia...
===============================================================
2011 m. sausio 11 diena apsisprendziau. Ir issiunciau Tvarkos ir teisingumo partijos vadovybei toki pareiskima. Viesa pareiskima.
2011 met rinkimai i vietines tarybas Kauno mieste yra akivaizdus ir viesas pavyzdys, parodantis be uzdangos, kad Tvarkos ir teisingumo partija Kaune galutinai issizadejo savo pavadinime deklaruojamu vertybiu, visu pirma – teisingumo. Budamas Kauno skyriaus nariu nuo pat partijos isikurimo, negaliu to nepastebeti ir, tuo labiau, su tuo taikstytis.
Kauno miesto koordinatoriumi jau antra karta tapes Rimas Antanas Rucys paverte visus Kauno skyrius tarsi savo privacia imone arba UAB‘u. Akivaizdziausias to irodymas yra rinkimu i Kauno m. taryba saraso sudarymas: sarase pirmu numeriu irasyta jo zmona A.Ruciene. Kiek man teko kalbetis su partijos senbuviais – nei vienas is ju iki pat rinkimu maratono pradzios net nezinojo, kad ji yra musu partijos nare. Nesiimsiu siame pareiskime analizuoti tolimesnio partijos desimtuko, kuriame taip pat mazdaug puse zmoniu, kurie jei siandien ir partijos nariai, tai istojo tik pastaruoju metu, taciau akivaizdu, kad koordinatorius nusprende, jog mums artimesnis rinkejas, kuris balsuos uz dideli kapitala, o ne uz teisinguma ir tvarka Kauno mieste. Tik stebina tai, kad sarase atrodo yra ne tik ne partijos nariu, bet net galimai kitu partiju atstovu. Tuo tarpu daugelis senbuviu, kurie nuo pat partijos Tvarka ir teisingumas isikurimo, R.Rucio valia nustumti i saraso gala. To – viesa paslaptis – reikejo tik vienu tikslu – sudaryti visuomenei ispudi, kad Kauno skyrius didelis ir galingas.
Man suteikta 51 vieta siame sarase yra tik dalis viesos koordinatoriaus ironijos, su kuria nesu numates taikstytis. Nes Kauno skyriuje, o, atrodo ir kituose seniai uzmirstas normalus demokratinis procesas – vidinis nariu reitingavimas, kas yra buves anksciau ir vyksta siandiena normaliai demokratijos principus ispazistanciose partijose. Jei toks butu vykes, as neabejoju, kad jau vien todel, jog per visa 9 metu istorija buvau ir skyriaus pirmininku, ir partijos Kontroles, veliau Drausmes komisiju nariu, apie 8 metus neatlygintinai moderavau partijos internetini foruma ir visa laika aktyviai propagavau TT idejas, mano vieta sarase butu zenkliai aukstesne. Kita vertus, budamas realistu ir zinodamas kaunieciu daugumos nuostatas musu partijos atzvilgiu, as netvirtinu, kad si ssraso vieta man uzkerta kelia tapti miesto tarybos nariu. Ne. Pagaliau i sia pareigybe niekada ir neziurejau, kaip i kazkoki asmenini posta, nes tai sunkus darbo baras ir i ji turi patekti tie, kuriais pasitiki rinkejai. Esminiu momentu cia yra tai, kad iki siol atviru zvilgsniu as galejau zvelgti savo draugams ir pazistamiems i akis ir tvirtinti pagal sazine, kad pas mus tie zmones, kurie vedini ne asmeniniu interesu. Dabar, susikloscius tokiai situacijai, as turesiu raudonuoti pries juos visus. Nes bet kuris man teisingai gales sakyti – „va koks teisingumas pas jus“.
Asmeniskai visada tikejes Jumis ir Jumyse mates saziningumo simboli, siandiena turiu pripazinti, kad ir sis mano tikejimas smarkiai susvyraves. 2010 m. gruodzio 22 d. Vilniuje, partijos bstineje vykusiame Valdybos posedyje as trumpai informavau apie besiklostancia nenormalia situacija sudarant sarasus Kaune ir iteikiau Jums rastiska pareiskima. Nuo to laiko praejo daugiau nei 1,5 menesio, taciau Jus nesiteikete i ji atsakyti. Ka gi, gal gi tikrai neturite laiko…
Man labai gaila savo partijai suaukotu beveik desimties metu laiko. Ir net ne laiko, o to darbo ir vilciu, kurias sudejau per tuos metus. Tuo labiau vykdydamas savo, – R.Rucio reikalavimu duota isipareigojima kandidatuoti i taryba, siuo pareiskimu as neisstoju is partijos.
Vadovaudamasis Tvarkos ir teisingumo partijos istatu 3.3.7. punktu as viesai pareiskiu, kad sustabdau savo naryste partijoje neterminuotam laikui ir jei padetis partijoje pageres, as i ja galimai sugrisiu. Taciau tuo paciu pareiskiu, kad budams giliai isitikines, kad sudarytas kandidatu sarasas i Kauno miesto taryba yra neteisingas ir neskaidrus, as asmeniskai neagituosiu zmones balsuoti uz sia tvarka sudaryta sarasa, o ji pateiksiu kita tvarka, pagal savo sazine.
_ _ _ _ Romualdas Matelis
Taciau seimo nario R.Rucio savivale nuvyle ne tik mane. Tokiu yra kur kas daugiau. Gi vienas mano kolega mane ir aplenkes buvo.
Nors Lietuvos ziniasklaida, paskutiniu metu, prisotinta ivairiu sunkiai suvokiamu sensaciju ir akibrokstu, netiketai atsiverusiai Jungtinio demokratinio judejimo smegduobei skyre nepakankamai daug demesio, si pilietine organizacija, per 1,5 savo veiklos metu, manau, nusipelne to, kad joje netiketai prasideje ivykiai butu nuviesti is visu pusiu.
Advokato K.Cilinsko ir policijos profsjungu veikejo V.Bako biciuliu ratas jau yra paskelbes pakankamai daug tendencingai neteisingos informacijos, kuri daznai nepagrista jokiais irodymais, kas analitsikesniam skaitytojui kelia, svelniai tariant, nemazai neaiskumu. Neapeliuodamas i didziaja spauda vis tik jauciu pareiga isdestyti savo matymo kampa bent jau savo asmeniniuose dienorasciuose ir blog‘uose. 0 jei atsiras norinciu paviesinti mano mintis kituose tinklalapiuose, tikiuosi, su jais rasiu bendra kalba.
Nors Jungtinio demokratinio judejimo nariu tapau ne nuo pat jo isisteigimo, suvelavau ne taip jau ir daug. Apie pora menesiu. Tad pilnai pakako laiko, kad galeciau gerai suvokti cia vykusius ir vykstancius reiskinius. Per pusantru metu, bet kuriame kolektyve galima pazinti bent jau didziaja dali zmoniu, permatyti kai kuriu tikslus ir siekius, suvokti charakterius. Arba nors jau priarteti prie to.
Gyvenimas JDJ [toliau – 'Judejimo'] Kauno skyriuje visada buvo labai aktyvus. Nors visu pirma tai salygojo cia susiburusiu zmoniu asmenines savybes, ne maziau svarbios buvo ir savaime gyvenimo padiktuotos aplinkybes: Kaune paskutiniu metu gausu vienas kita keicianciu kraupiu ir neitiketinu ivykiu. Tiek kriminaliniu, tiek pareigybiniu, tiek visuomeninio intereso pazeidimu. Esant tokioms aplinkybems snuduriuoti tikrai nera kada. Deja, bunant tik visuomenine organizacija, daryti tiesiogine itaka valdzios instituciju neteisingiems sprendimams, ne visada lengva. Vis tik demokratijai iprasti metodai – kreipimaisi i auksciausius salies ir miestu tarybu bei kitu valdzios instituciju vadovus, daznai duoda pakankamai pageidautinus poslinkius koreguojant vienus ar kitus sprendimus. Kai to nepakanka, kartais efektyviais tampa ir mini piketai arba gausus mitingai.
Pakankamai darniai pradeje savo kova pries LEO monopolija, skyriai kaskart vis labiau eme pasigesti paramos is taip vadinamo centro. Is Judjimo valdybos ir pirmininko Kestucio Cilinsko. Maza to, keletas jo viesu pareiskimu spaudoje, o konkreciai – piktokas pareikimas pries JE Prezidente del atleisto V.Usacko ir absoliutus JDJ vardu atsiribojimas nuo Garliavos ivykiu, ne tik, kad nemaloniai nestebino Judejimo visuomene, bet ir eme smarkiai kenkti jos geram ivaizdziui. Tiesa, santuresni zmones neskubejo su kaltinimais, bet teko patirti ir pirmuosius kai kuriu visuomenes nariu piktus pareiskimus sio judejimo adresu. Nors neetiska ir keista butu imti revizuoti pirmininko nuomones atskirais gyvenimo klausimais, vis tik, manau, normalu tiketis, kad pirmininkas paaiskins savo rezonansiniu teiginiu motyvus bent jau vadovaujamo kolektyvo nariams. Deja, deja...
Judejimas, nors politika besidomintiems zmonems ir nebuvo labai didele naujiena, vis tik daugeliui tapo patraukliu tuo, kad jame galejo laisvai ir netrukdomai save realizuoti ne tik iki tol neutraliais isbuve pilieciai, bet ir ivairiu partiju nariai. JDJ istatuose ir siandiena yra irasyta nuostata, kad buti JDJ nariais turi teise tiek nepartiniai, tiek bet kurios partijos nariai. O kaip gi kitaip? Juk partijos yra oficialios ir legalios, o JDJ savo istatuose skalbiasi nepolitine organizacija. Tiesa, tai patiko ne visiems. Vienas is judejimo signataru, Algirdas K., elektronineje judejimo erdveje reguliariai kele nepasitenkinima partiniu nariu buvimu, taciau i jo ispuolius mazai kas kreipe demesi, todel jo sumanytas partiniu ir nepartiniu, o tuo paciu skirtingu partiju nariu kirsinimas nesulauke bent kiek rimtesnio kitu nariu demesio – kiekvienas suprato, kad zmogu vertinti reikia ne pagal jo isitikinimus, priklausomuma kurioms nors organizacijoms, tikejima ar kitus visuotinai Konstitucijos reglamentuotus pozymius, o pagal tai, kaip jis elgiasi kitu asmenu ir vykstanciu gyvenimo akibroktu atzvilgiu. Todel realiai neteko girdeti tarppartiniu rietenu. Su gal keliomis isimtimis, kurias veikiau salygojo skirtingi asmenybiu tipai, nei ju priklausomumas skirtingoms partijoms.
Bet tarsi perkunas is giedro dangaus atskriejo pirmininko K.Cilinsko elektroninis laiskas judejimo Google grupeje ir veliau ji palydeje keli jo desiniosios rankos – Vytauto Bako neitikinantys komentarai, kad Judejimas turi atsisveikinti su partijos nariais ir likti tik nepartiniu bendruomene. Ir tai turi vykti tuoj pat, vos uz keliu dienu, t.y. 2010 m. liepos treciaja diena, per saukiama visuotini JDJ susirinkima.
Tokia ivykiu eiga tuoj pat sulauke daugumos JDJ nariu reakcijos. Mano – taip pat. Tapo nesuvokiama, kaip visuomeneje zinomas kaip advokatas, K.Cilinskas gali nesuprasti elementariausiu demokratijos
Rodos ką tik rašiau, kad priartėjo 2009-ieji, o jau ir 2010 ieji XXI amžiaus metai. Dabar jau neabejotinai suvokiame su kokiu dideliu pagreičiu lekia gyvenimas. Tik į kur jis mus neša mes nieko nežinome....
Stai jau 28 gruodzio diena. Dar kelios dienos ir Naujieji, 2009-ieji metai. Lietuvoje ir vel naujas Seimas, nauji vejai pucia. Garsiai sriubaujama apie nesuprasi ar jau atejusia ar tuoj tuoj busiancia krize. Krize, kuri apemusi visa pasauli. Nors kol kas realiai nieko nesijaucia. taip sakant pranesimai laikrasciuose ir tai ka matome aplinkui skiriasi kaip kazkada tai budavo TSRS laikais. Skelbiama, kad del krizes atpigo misto produktai. Tik kur tai ivyko taip ir neaisku. As visada turejau slapta nusistayma, kad perkant zalia mesa reikia pirkti bet ka, svarbu, kad kilogramo kaina nebutu dvizenklis skaicius. Taciau daba, "atpigus" maistui, ta padaryti darosi jau sunku. Nelengva nusipirkti ir rukytu ar virtu mesos gaminiu, kuriu kilogramas nevirsytu 20 lt. Nors dar nseniai ta padarydavau pernelyg napsitelkdamas savo, kaip turgaus detektyvo sugebejimu. Siandiena dar po 16 lt/kg galima rasti liezuvio-kulniuku vyniotinio arba beskones mesos file, taciau kazka kokybiskesnio jau sunku...
Tiesa, reikia pasidziaugti, kad labai palengvejo ant sirdies atvykus i benzino koloneles. Benzino kainos ryskiai pakritusios. Taciau tokie pokyciai, matomai, ryskiai nepatinka naujajam premjerui, nes jis kazkur spaudoje jau issake savo nusistatyma vasaros viduryje ivesti automobilio mokesti gyventojams. Taip neva, bus palengvintos krizes pasekmes. Ir tas mokesis zada buti ne pats simboliskiausias - po 150 lt. per menesi nuo automobilio. kazkoks kosmaras, nesinori tiketi, kad tai realus grasinimai, ar, atleiskite - prognozes. Taciau kas zino, gal vis tik naujai valdziai labiausiai siandiena svarbu dar ir dar karta patikrini tautos kantrybe? Ka gi, pagyvensime, pamatysime...
Ar nereikėtų įstatymu įteisinti kalėdines atostogas?
[dienos klausimas „Kauno dienoje“ - 2005, sausio 5 d., trečiadienis]
Atsakymus atsiuntė: Albinas Varkalys [tarnautojas], Doloresa [pedagogė], Remigijus Andrijauskas [studentas], Jadvyga Butavičienė [farmacininkė], Marija Baltaduonienė [pensininkė], Jūratė Dunderytė [darbininkė] ir aš - Romualdas Matelis [ekonomistas]
Ši, kai kuriose Vakarų šalyse egzistuojanti tradicija tikrai nepriimtina lietuviams. Mes gyvename šalto ir drėgno klimato juostoje, todėl menka paguoda per subjurusius orus turėti atostogas. Oponentai gali sakyti, kad per tokias atostogas labai miela būtų pasiimti kelialapį į kalnus, tačiau ši poilsio forma nėra populiari tarp didesnės dalies mūsų gyventojų. Todėl, atradus galimybę suteikti papildomas atostogas, žymiai mieliau būtų, jei jas pridėtų prie vasaros atostogų.
Prognozuojama, kad 2008 m. kenksmingų programų kiekis pasaulyje pasieks 20 mln - savo iki gyvo kaulo įkyrėjusiose reklamose raso TEO "angelai". Taip, visą spamais vadinamą įvairių firmų reklamą, siuntinėja, anot jų, patys žemiausios moralės sutvėrimai, o va - jie, TEO [jei kas nežino - tai buvęs Lietuvos Telekomas], tikri angelai. Apsaugos mus nuo pražūtingojo spamo. Deja, deja, už tą apsaugą reikia susimokėti. Ir nepigiai. Tiesa, gal mėnesį ar kelis, Jums gal nereikės mokėti. Nes TEO kantri firma, ji moka palaukti. Atsigriebs kiek vėliau, nes žmonės neretai negalvoja apie artimą ateitį. Na tegul. Gal kai kam iš tikro spamas ateina dideliais kiekiais. Ir suprantu, kad tokiems asmenims iš tikro ištampomi nervai radus kasdiena po 15-20 laiškų, kurie jų visai nedomina. Tačiau dažniausiu atveju toke žmonės būna patys kalti, nes prisiregistruoją save įvairiausiuose tinklapiuose, skelbimuose ar dar kur nors, nei nenujausdami, kad jų adresai pateks į "rinkodarininkų" rankas, po ko ims masiškai plūsti ne tik lietuviski ar angliški, bet ir rusiški, ispaniški, arabiški ir kitokie spamai.
Piktina gi kitkas. Pats TEO, pasiversdamas devyngalviu slibinu, nuolatos siuntinėja savo spamą. Ir jei jau esi interneto Zebra vartotojas, tai nuo to spamo niekur nepabėgsi. Mažiau pastabus vartotojas gal ne visada atskiria, kad įvairiausios Gala, Vox, Teo, Zebra, Manoteo, Takas ir pan yra vieno ir to pačio TEO klonai. Vilionės pačios įvairiausios, tik būk mielas ir užsisakyk tą ar aną paslaugą. Tik šiuo aveju, gal tai vadinasi reklama... Bet paaiškinkit man kas nors, jei jau taip - o kuom skriasi siūloma Viagra, nuo primygtinai siūlomų dar ir dar greitesnių internetų, ugninių sienų apsaugai ir pan?
Ir pabaigai, kad nebūtų tuščiažodžiavimas, pridedu keletą pastarųjų TEO spamo pavyzdžių...
1. Aktyvuokite naują paslaugą „Triguba apsauga“ - saugiems mokėjimams, saugiam naršymui, saugiam bendravimui!
Prognozuojama, kad 2008 m. kenksmingų programų kiekis pasaulyje pasieks 20 mln. Nuo virusų, šnipinėjimo ir kitų kenksmingų programų, įsilaužimų į kompiuterį, sukčiavimo ir nepageidaujamų laiškų galite apsisaugoti vienu kompiuterio pelės paspaudimu. Sužinokite, kiek „Triguba apsauga“ užfiksavo grėsmių.
NBA kanalas jau Lietuvoje!
Stulbinantis krepšinis ir karščiausios emocijos tik per televiziją GALA! Užsisakykite televiziją GALA dabar ir nepraleiskite nei vieno NBA žvaigždžių metimo!
Žiemą mokėkite mažiau!
Nuo š. m. spalio mėn. 17 d. TEO paslaugų vartotojai gali pasinaudoti galimybe kas mėnesį atidėti dalį mokesčių ir iki balandžio už TEO paslaugas mokėti iki 20 Lt per mėnesį mažiau, nei įprastai. Susipažinkite su visomis pasiūlymo sąlygomis.
Visą spalio mėnesio „TEO pasaulio“ numerį skaitykite čia...
2. Gerb. Kliente,
Pranesame, kad visi pa?to vartotojai nuo 2008 m., kovo m?n. tur?jo
pasikeisti pasto program? nustatymus:
http://www.teo.lt/lt/pranesimai_spaudai-904-1536.h- tml
J?su pa?to programos nustatymuose b?tina pakeisti SMTP serverio
pavadinim? ? smtp.zebra.lt, ir ?jungti SMTP autorizacij?.
Jeigu to neatliksite, negal?site i?si?sti J?s? elektronini? lai?k?.
Pakeitimus atlikti nesud?tinga ir vis? reikaling? informacij? bei
instrukcijas rasite čia:
http://internetas.zebra.lt/pastas/smtp/smtpkeitima- s
Jei lai?kus siun?iate i? ?mon?s kompiuterio, pra?ome ?i? ?inut?
persi?sti J?s? Informacini? technologij? administratoriui.
Nor?dami IT specialist? pagalbos, kurie pad?t? sutvarkyti pa?to
program? nustatymus ar Jums pageidaujant tai padaryt? nuotoliniu b?du,
galite skambinti Informacini? technologij? pagalbos numeriu ? 1518.
Pagalba visais IT klausimais teikiama vis? par?, skambu?io kaina TEO
tinkle 2Lt/min., i? kitur - 3Lt/min. Daugiau apie paslaug?:
http://www.lintel.lt/lt/paslaugos/1518
Laisvės alėja Kaune, visada buvo tiek Kauno, tiek visos Lietuvos pasididžiavimas. Neabejotinai ja grožėjosi ir mūsų seneliai bei proseneliai tarpukario Lietuvoje. Tada, kai Kaunas buvo tapęs laikinėja sostine. Čia ir šiandiena stovi ano meto pastatai, kurie galėtų papuošti bet kurį mūsų ir net Vakarų miestą. Galėtų..., aišku, jei jie būtų deramai prižiūrimi. Lietuva niekada nejautė gerų architektų stygiaus. Tačiau mums dažnai trūko ūkiškumo, drąsos, tvarkant savo aplinką ir, pagaliau – šeimininkiško požiūrio į bendro naudojimo erdves, pastatus, įrenginius. Ne, nesiruošiu čia plėtotis apie vandalus, kurie savo „grafitais“ išmurzina namus, tvoras ir laiptines. Čia būtų jau atskiras, teisėsaugos klausimas. Šiandiena man norisi pasvarstyti Kauno, o dalinai ir kitų miestų aplinką, apėmusį nuobodulį ir abejingumą. Aišku, ir tą nesugebėjimą tvarkytis savam kieme... Tik nesinori tikėti, kad čia reikėtų vartoti terminą „nesugebėjimas“. Man regis reikėtų sakyti „nenoras“, nes sunku patikėti, kad miestų valdžios negali surasti būdų kaip atgaivinti bent jau savo centrines aikštes ir skverus.
Tiesa, iš dalies galima daryti prielaidą, kad prarastas bendravimo džiaugsmas žmonėse, jų užsisklendimas savo namuose yra ir niekaip nesibaigiančių ekonominių sunkumų rezultatas. Gi tikrai, kai nuolatos turime sukti galvas kaip laiku ir pilnai atsiskaityti už komunalines [o dar ir prievarta primestas pastatų administravimo] paslaugas, piniginėse nelabai randame laisvų pinigų net ir nuolat brangstančiai kavai. O mūsuose vis dar gyvas nelemtas kuklumas, kuris reikalauja viešose maitinimo įstaigose neapsiriboti kava... Tad ko gi eiti į tą Laisvės alėją? Kad už baltos kavos puodelį išmesti 4 litus ir jį nurijus už vakarinę kelionę namo dar taksistui suaukoti 20 lt? Gi nepatirsime iš to didelio džiaugsmo. Tuo labiau, kad labai didelė tikimybė, kad ir toje kavinukėje sėdėsime vieni, o Laisvės alėjoje mums prireiks žiūronų, kad pasižvalgyti kaip atrodo sekančiame kvartale einanti porelė...
Na gerai, šiek tiek pagrąžinu, ne visai jau tokia tuščia tą centrinė Kauno gatvė. Bet vienaip ar kitaip, ji jau nebeturi savo vidinės traukos. Nes tą trauką, nežiūrint net kokia bebūtų graži aplinka, visada formuoja visų pirma mūsų galimybė bendrauti, matyti, sužinoti, išgirsti. Ir mes visi norime tokios pramogos daug. Kad liktume patenkinti, čia mes turime sutikti savo mielų draugų ir pažystamų, turime matyti praeinančius žymius žmones, girdėti garsus ir net muziką. Tačiau šiandiena net bardai jau nusigręžė nuo Kauno centro ir išsiblaškė kas kur. Tad ką daryti? O, kad žinotume ką daryti, turėtume atsisukti į praeitį. Neseną praeitį.
Nepriklausomybę atgavusi tauta palengva ėmė sukti galvą kaip reikės gyventi toliau. Dalis panoro likti pilkais darboholikais, dalis ėmė kilti karjeros laiptais moksle, mene, politikoje, o dalis griebėsi verslo. Utopinio ekonomizmo pagauti naujieji verslininkai ėmė supirkinėti patalpas Laisvės alėjoje. Čia griuvo ir vėl kėlėsi kavinukės, bariukai ir restoranai. Kita dalis vertelgų padarė kiek kitokias išvadas - geriausias biznis yra batai. [Mintis gal ir suprantama, nes tarybmečiu tikrai neturėjome gerų batsiuvių, o ir atvežtinė avalynė dažniausiai būdavo prasta]. Tad Laisvės alėja netruko tapti batų alėja. Visi Laisvės verslininkai savo sapnuose labai ryškiai matė apie vitrinas besisukinėjančius įvairių odos spalvų doleriu, dojčmarkes ir svarus, o bariukai užsiliejo džinais, brendžiais ir absoliutais. Deja, sapnai ir liko tik sapnais, o Laisvės alėja nuo to neprisipildė nei užsieniečiais, nei turtingais lietuviais. Gi būtų keista, jei į Lietuvą savų batų imtų važiuoti bavarai ar italai. O ir naujieji lietuviai akis suko į neištirtus tolius, o ne į Kauno centrą. Rezultate – antrą dešimtmetį bebaigiantis letargo miegas ar bent jau gilus snaudulys.
Aš neretai mėgstu pavartyti bankų svetaines. Paanalizuoju už terminuotus indėlius siūlomas palūkanas, imamus mokesčius už neva atliekamas ir iš tikro suteikiamas paslaugas, pasidomiu kokias kas siūlo investicijas. Ir, ko gero, nereikia net būti ekonomistu, kad per neilgą laiką susidarytum pakankamai tikrą įspūdį kas yra kas Lietuvoje.
Na taip, suprantama, kad visi nori susirinkti kuo daugiau pinigų. Tačiau sutikite, kad pinigų iš klientų paėmimo metodai pasako labai daug apie šias institucijas valdančius asmenis. Ir tada, norom nenorom susiformuoja vidinės nuostatos su kuo iš bankų ateityje norėtūsi bendrauti, o su kuo ne.
Pabandysiu aptarti keletą iš daugelio mūsų bankų ar užsienio bankų filialų...
1. Į šio banko padalinį atsitiktinai užsukau bene birželio pabaigoje. Dėmesį atkreipė nuoširdi ten dirbusi konsultantė, kuri, rizikuodama savo tolimesne karjera, patarinėjo prie langelio stovinčiai moteriškei: "Jūs, ponia, geriau pas mus nemokėkite. Brangu. Geriau eikite į kurį nors kitą banką." Tąkart, tiesą sakant, pamaniau, kad konsultantė paprasčiausiai tingi priiminėti pinigus, nes buvo jau vėlus laikas, ėjo gal paskutinės darbo minutės. Tačiau jau būdamas prie kompiuterio ir prisiminęs tą pokalbį, atsiverčiau šio banko svetainę ir tikrai buvau šokiruotas. Už bet kokio mokesčio paėmimą, šis bankas ima NET 8 LT! Kažkas iš fantastikos srities... Sakykime vyresnio amžiaus žmonės už kokius nors Bitės.Lt pokalbius per mėnesį gal teprakalba 17-18 lt., o už tai, kad jie pasiektų paslaugų tiekėją, priversti primokėti dar apie 50% mėnesinės sumos... [показать] Tiesa, niekas neverčia mokėti čia. Galima nueiti ir į Ūkio banką, kur už mokesčius mobiliųjų tinklų operatoriams nereikia mokėti visai nei lito, tačiau daugelis net nesuvokia, kad gali būti toks didelis skirtumas tarp atskirų bankų paslaugų... Tad rezultate turime liūdną situaciją, kada niekuom negali padėti mažiau išprususiam piliečiui - gi nestovėsi prie banko ir neagituosi žmonių.
2. Visus bankus sąlyginai galima būtų suskirstyti į dvi dalis - vieni "žaidžia" tikrą kapitalizmą, kiti labiau panašūs į reklamines agentūras, o tikra bankininkystė pas juos kažkaip stumtelėta į šoną.
[442x61] 2007 m. rugsėjo 11 d
Vienašališki VST interesai
Atrodo jau silpsta diskusijos apie teisinę valstybę – vieni aklai įtikėjo, kad joje jau gyvename, kiti prarado viltį suprasti kas tai yra iš viso ir susitaikė su mintimi, kad tokie dialogai neturi nei pradžios, nei galo, nei prasmės. Tačiau yra žmonių, kurie vis dar tiki, kad anksčiau ar vėliau gyvensime šalyje, kur sąžinė bus aukščiau už užstatą ar notaro parašą... Ir gal būt jie ir yra ta jėga, kuri kaskart vis sudrumsčia pakankamai aukštų ir įtakingų pareigūnų gyvenimą, ko pasekoje bent trumpam atgimsta viltis į šviesesnį rytojų.
Tikriausiai smarkiai neapsiriksiu teigdamas, kad vienas iš prioritetų teisinės valstybės pamatuose yra skaidrumas. Vardan jo nuolatos tobulinami įstatymai, rašomi įvairūs potvarkiai, priimami poįstatyminiai aktai. Deja, šiandiena neretai galima pastebėti, kad prie jų puikiai prisiderina ir kitokie analogiški dokumentai, atstovaujantys anaiptol ne bendram piliečių gerbūviui užtikrinti, o nukreipti tik atskirų korporacijų ir monopolijų privatiems interesams tenkinti.
Vakarų skirstomieji tinklai šiandiena vienas iš ryškiausių pavyzdžių, rašančių savo taisykles, mažai derintas su pagrindiniu įstatymu. Jau bene prieš penketą metų gana tyliai pradėję gyventojų elektros apskaitos priemonių iškėlimus į gatvę, šiandiena jau įgavo didelį pagreitį ir net nebebando galvoti apie vartotojų teisinį saugumą. Apie tai, laimei, prabilo ir kai kurios televizijos. Su vartotoju nuspręsta kabėti ultimatyviai - nesutinki, kad tavo skaitliukas atsirastų ant gatvės stulpo – tau bus atjungta elektra. Gi puikiai supranta, kad be elektros retas kuris Robinzonas išsivers bent kiek ilgėlesnį laiką. Tad prievarta akivaizdi ir sunku būtų patikėti, kad apie ją dar nežino šalies vadovaujantys asmenys. Tačiau tyla. Ir neaišku kiek ilgai ji tęsis...
Taip, visiškai suprantamas VST interesas apsisaugoti nuo elektros vagysčių. Ne paslaptis, kad tokių faktų ir pasitaiko ne taip jau mažai. Tačiau ieškant sau palankių sprendimų, nevalia ignoruoti ir vartotojo. Būtina ieškoti būdų, kurie užtikrintų abipusį tiekėjo ir vartotojų finansinių interesų saugumą. Neišsprendžiamų padėčių nebūna, tik kartais apie tai reikia gerokai pasukti galvą. 0 elektros apskaitos priverstinį iškėlimą į gatvę, sarkastiškai būtų galima palyginti su reikalavimu savo pinigines laikyti ant prie namų esančio suoliuko.
Gal kažkam ir atrodo, kad su mūsų eismo organizavimu viskas tvarkoje, tačiau mano nuomonė kiek kitokia.
Įvadinė Instrukcija: Žiūrintiems nuotraukas, nebūtina išsigasti pamačius tokį apšepėlį. Paprasčiausiai jau eilę metų aš esu nuspręndęs, kad atostogos yra skirtos poilsiui ir per jas nebutina skustis. 
Инструкция зрителю: пpосьба непугатся такого небритого бомжа. Просто я уже давно привыкший, что отпуск на то и отпуск, что себе можно позволить отдыхать в полном смысле этого слова.
Jau senai pamėgau draugystę su skulptūromis
Mano ispūdžiai iš kelionės į šalį, kažkodėl vadinamą - Tunisu [manyčiau, turėtume vadinti Tunisija, o jos sostinę - Tunisu], ir šiandiena, prabėgus bene 14 mėnesių, išlieka patys šilčiausi. Patyriau didelį malonumą, kurio įspūdžiai, ko gero, išliks visam gyvenimui. Ir ne tik man ji patiko. Prisimenu, bene prieš 10 metų kalbėjausi su Lietuvoje gerai žinomu teležurnalistu Henriku Vaitiekūnu. Ir jau tada jis man pasakė: jei turėsi galimybę - būtinai nuvažiuok, nes tuos įspūdžius, kuriuos pajutau Tunise, nupasakoti nėra taip jau lengva.
Tad į kelionę, be kita ko, pasiėmiau ir sąsiuvinį, kuris tapo mano kelionės dienoraščiu. Juk bus lengviau viską prisiminti kažkada, kai dienai pasibaigus, šiltą naktį balkone susiregistruoji bėgte prabėgusius dienos įspūdžius.
Tad Jūsų įvertinimui - šiek tiek paredaguotas mano metų senumo diary.
Kelionė į šią šalį įvyko pakankamai spontaniškai. Be didelių pasiruošimų: tiek moralinių, tiek fizinių. Tiesiog internete radome paskutinės minutės pasiūlymą, o Tunisija buvo ta šalis, apie kurią svajojau jau senokai. Tad skubiai nulėkėme į turizmo agentūrą, siūliusią pigų kelionlapį. Deja, juo taip ir nepasinaudojome. Sužinojome, kad Afrikoje nepakanka turėti pas mus pasu laikomos piliečio kortelės. Reikia tikro paso. O laiko išsiimti pasą buvo per mažai. Tad teko laukti sekančio reiso, jau brangesnio. Bet tiek to, pamatėme tai, apie ką dar prieš mėnesį nei nesapnavome. Taigi apie šalį, kurioje, mūsų nustebimui, beveik nesutikome negrų. O juk nekeliavusiam žmogui, Afrika beveik visada asocijuojasi su liūtais, drambliais ir... juodaodžiais žmonėmis.
Taigi,- birželio 19-toji, kaip ir visada prasideda 0 val. 00 min.... Tuo metu mudu su Reda dar pakankamai intensyviai ruošiamės kelionei. Kuičiamės, braunamės, ruošiame ,,sausą davinį“ namus saugoti liekantiems Grantui ir Brisiui... Bet...apie pusę dviejų nakties ateina netikėtas
Это цитата сообщения Oliuska Оригинальное сообщение
Kaunas
старый город..
[700x525] [700x525] [700x525]
[486x60]
Šis straipsniukas dienos šviesą išvydo 2007.10.13 d. savaitraštyje Laisvas Laikraštis Nr. 28(158), o kiek vėliau buvo įkeltas ir į "Politikos aktualijų" tinklapį.
http://www.politikosaktualijos.lt/20071013/rinkimai-neatskiriama-demokratijos-dalis/
Rinkimai į įvairias valdžios institucijas – visiškai suprantamas ir įprastas daugelio pasaulio šalių reliktas. Lietuviai taip pat prie to jau senokai priprato. Tiesa, terminas „priprato“, kažin ar pats tinkamiausias, nes kaip rodo statistika, rinkėjų aktyvumas paskutiniais metais gerokai smuktelėjęs.
Gal dėl tos pačios priežasties nuslopo ir daugelio referendumų iniciatorių aktyvumas – paprastai net iš pažiūros pakankamai šaunios idėjos būna pasmerktos, nes nepavyksta surinkti reikiamą skaičių parašų, todėl referendumų organizatoriai būna priversti atsisakyti savo užmojų.
Politinės partijos, dar nespėjusios gerai pailsėti nuo metų pradžioje vykusių rinkimų į vietines tarybas, jau vis aktyviau ima ruoštis artėjantiems Seimo rinkimams. Ir drįsčiau juos laikyti pačiais svarbiausiais, nes kas gi kitas, jei ne įstatymų leidžiamoji valdžia turi pačias didžiausias galimybes įtakoti visų mūsų gyvenimą. Tad belieka viltis, kad su laiku vis didesnė mūsų visuomenės dalis ims suprasti rinkimų svarbą, todėl ir abejingai numojančiųjų rankomis ateityje mažės.
Pastarieji rinkimai, kurių metu teko galimybė dirbti Kauno miesto Rinkimų apygardos štabo nariu, bent jau man, tuometiniam naujokui šiame veiklos bare, parodė pakankamai nemažai organizacinių trūkumų, kuriuos privalu išgyvendinti jau renkant naująjį Seimą.
Neieškant konkrečių kaltininkų, visų pirma būtina pastebėti, kad apygardos rinkiniame štabe yra pakankamai daug bruožų, primenančių tarybinės armijos diedovščiną. Susirinkus į posėdį, kurio metu komisija svarsto kandidatus į apylinkių pirmininkus, bene pagrindinis kriterijus yra tai, ar žmogus jau seniai dalyvauja rinkiminėje veikloje. Ir tik labai išskirtinais atvejais, jei kažkuris iš kandidatų ankstesniuose rinkimuose labai pagarsėjo kaip visiškai nesugebantis dirbti kolektyve, neatsakingas ar (ko gero) paprasčiausiai kažkuriam iš „elitinių“ partijų deleguotam apygardos nariui itin neįtiko savo „aktyvumu“, yra galimybė manyti, kad jis nebebus prastumtas vėl ir vėl į apylinkės komisijos pirmininkus.
Tiesa, jokiu būdu negalėčiau tvirtinti, kad tokie „nuboksavimai“ dažniausiai būna neteisingi. Tuo įsitikinti paprasčiausiai neturėjau galimybės. Bėda yra tai, kad didelė dalis apygardos komisijos narių neturi nei mažiausio supratimo kas tai per žmonės už kuriuos tenka balsuoti. O tokiu atveju iš tikro belieka pasikliauti būsima patirtimi – balsuoti teigiamai, neigiamai arba visai susilaikyti ir tik pasibaigus rinkimams savo sąžinėje pasmerkti arba pagirti save už buvusi balsavimą.
Tačiau turėjau puikią galimybę įsitikinti tuo, kad į komisijų
Įvadinė Instrukcija: Žiūrintiems nuotraukas, nebūtina išsigasti pamačius tokį apšepėlį. Paprasčiausiai jau eilę metų aš esu nuspręndęs, kad atostogos yra skirtos poilsiui ir per jas nebutina skustis. [показать]
Инструкция зрителю: пpосьба непугатся такого небритого бомжа. Просто я уже давно привыкший, что отпуск на то и отпуск, что себе можно позволить отдыхать в полном смысле этого слова. [показать]
[699x393]Štai ir vėl nauja vasara. 2008-ųjų vasara. Tai man pats nuostabiausias metų laikas. Tegul grožisi kas nori rudenio lapais, tegul smaginasi sniege žiemą, o aš visada atbundu kartu su gamta. Pavasaris man tikrai labai mielas, bet vasara vis vien nepalyginamai mielesnė. Mėgstu šilumą, mėgstu ryškias spalvas, mėgstu muziką. O vasara būtent visa tai ir teikia – žiedai ir jų kvapai, paukščių čiulbesys, miegas atvirame ore, vandens čiurlenimas kai laiką leidi gamtoje ir visi kiti privalumai, kurie ima nykti rudenį ir visiškai dingsta atėjus žiemai.
Žinoma, galima į šiltuosius kraštus susiruošti ir žiemą. Tai būtų visai puiku. Tačiau aš, kažkodėl dar to neišbandęs. Matyt, tai dar perspektyvoje. Bet tiek to tą perspektyvą, jau atėjo laikas imti žvalgytis po turfirmų reklamas. Ir tai mes jau darome. Tiesa, jau prieš metus mudu su Reda buvome lyg ir nutarę, kad turistinės agentūros nėra didelis privalumas. Gal jos ir reikalingos patirties neturintiesiems, bet mes savęs tokiais lyg ir nelaikome. Tad ko gero kelionė be kelionlapio gautųsi ir pigesnė, ir įdomesnė. Gal kas nors imtų ginčytis, patyrimą turintys vadovai gi kur kas operatyviau gali viską aprodyti. Ir tiesos tame gal būtų. Bet lietuviai nuo seno turėjo patarlę: „moki žodį – žinai kelią“. O jei žinai tą kelią, tai vienišiškame turizme privalumai kur kas didesni. Juk tau nereikia derintis prie kažko, gali skirti laiko patikusiam objektui kur kas daugiau negu skiria ekskursijų vadovas. Organizuotojo turizmo bene pats didžiausias trūkumas tas, kad firmos stengiasi įkalkuliuoti kuo daugiau objektų. Kitaip kaip gi iškelsi kainą ir to pasekmėje pasididinsi savo įplaukas? Tačiau kai ateina laikas važiuoti, kažkodėl imi abejoti ar tikrai taip jau verta važiuoti vieniems. Tuo labiau, kad mums su užsienio kalbomis nėra taip jau visai lengva, kartais kažką gali ir ne taip suprasti. Tad šiemet nutarėme dar susilaikyti nuo per didelio savarankiškumo ir pasikliauti agentūromis.
Pradžioje apibėgau dalį Kauno centre įsikūrusiųjų, padalinau savo E-mailą bei telefoną ir paprašiau, kad imtų siųsti paskutinės minutės keliones. Deja, klientai, kurie nori atostogauti pigiau, nelabai žavi kelionių kontoras, tad ir pasiūlymų nelabai sulaukėme. Bet va, po kelių dienų toptelėjo į galvą užsukti į mažai žinomą, dar, ko gero, naują firmą „Pegastour“. Ir šis biuras, bent jau šiemet, mums tapo pačiu geriausiu. Maloniai nuteikė jo direktorė Marija Togobickaja. Čia nepajutome nuostabos, kad stengiamės pirkti pigesnį kelialapį, o dėmesio sulaukėme kur kas daugiau negu galėjome tikėtis. Pagaliau jos net neerzino ir tai, kad mes nesame apsisprendę į kur norime važiuoti. Per keletą dienų sulaukėme eilės skambučių ir galiausiai pasirinkome Kiprą. Už tikrai nedidelę kainą. Trijų žvaigždučių viešbutis Larnakos miesto centre mums tikrai pasirodė geras variantas. Niekada nesupratau tų žmonių, kurie kelionėse ieško didelio žvaigždučių kiekio, domisi ar bus balkonas į jūrą, kokios markės televizorių galės žiūrėti. Juokas. Argi tam skrendame tūkstančius kilometrų, kad žiūrėti TV ar