shlykshtus sumushtinis, atshalus zhalia arbata, kompas, vis ta pati muzika, brolis, kosejantis sawo mikrobus tiesiai man i veida, amzhinai burbanti mama, mirtinai igrisusi sesuo, liudnas shuo, ikyti papuga, pamirshta kaledu egle, vis tylintis telefonas, savaite nesiurbtos grindys..ar tai tikrai mano pasaulis?ar ash tikrai chia gywenu?ir kaip galima neverkti?kaip galima toliau shypsotis ir juoktis vien tik tam, kad nuo taves nenusisuktu, nes apsizhliumbeliai niekam neidomus?visa diena praleidziu spoksodama i monitoriu, kas 10min tikrindama pashta ir telefona..o gal visgi parashys..?apgailetina.pati saves neatpazhistu.juk viskas buvo gerai..pamazhu virstu i ta pachia butybe kokia buvau nuo pat praeitos zhiemos ir kokia maniau nebesanti.kaip greit viskas keichiasi, kaip greit zhmones pakyla ir su trenksmu teshkiasi i zheme.idomu kiek zhmogus turi jegu.kiek kartu taip nukritus imanoma vel pradet kilt.ash nebenoriu.kristi labai skauda.