Gerokai pavelaves, vel iskrito sniegas.Nebedziugina jis manes.Atsimenu ta ryta, kai jis iskrito pirma karta praejusiais metais.As taip dziaugiausi.Nesvarbu, jog velavau i darba, nesvarbu, jog kedai buwo kiaurai shlapi ir kojos nezhmonishkai shalo.Shypsojausi praeiviams gatveje ir keleiviams autobuse.Tikriausiai kvailai atrodziau:)Uzhtai dabar buchiau tokia pat laiminga jei tas sniegas nutirptu nusineshdamas viska ka atneshe.Taip norechiau palakstyti po sausa zholyte ir pagaliau numesti i shali tuos sunkius zhieminius batus.Kartais pasvajoju apie dingima.Ten kur nera zhiemos, kur nera praeities ir kur manes niekas nepazhista.Gulechiau sau kur po medziu, rukychiau, gerchiau shalta alu ir garsiai garsiai dainuochiau:)