Это цитата сообщения Zhana_Topale Оригинальное сообщение

[показать]
Aš turėjau parašyti tau šį trumpą laišką, kad pasakyčiau, kaip aš rūpinuosi tavimi. Aš mačiau tave kalbantį su draugais...laukiau tavęs visą dieną, tikėdamasi, kad panorėsi pabūti su manimi...aš daviau tau saulėlydį, kad jis užbaigtų tavo dieną ir vėsų vakaro dvelkimą, kad tu pailsėtum...laukiau...tu neatėjai...tai mane įskaudino, tačiau tebemyliu tave ir mylėsiu amžinai..
Mačiau tave miegantį praeitą naktį ir norėdama paliesti tavo kaktą išliejau mėnulio šviesą ant tavo veido.Vėl laukiau, norėjau ateiti, kad mes pabūtume dviese..tik aš ir tu..aš tiek daug tau norėčiau pasakyti..Tu atsikėliai ir išėjai mąstydamas apie savo rūpesčius. Mano ašaros buvo lietuje, kuris krito ant tavo veido...jei tu tik išgirstum mane...AŠ TAVE MYLIU! Aš visą laiką stengiuosi tai tau pasakyti per žydrą dangų, žalią pievą...aš šnibždu tau medžių lapuose ir gėlių spalvose...šaukiu apie tai kalnų šaltiniuose...mano meilė tau yra gilesnė už vandenyną ir didesnė už didžiausią tavo širdies troškimą...prašau tavęs - pakalbėk su manimi...prašau tavęs - nepamiršk manęs...aš norėčiau pasidalinti su tavimi daugybe dalykų...daugiau netrukdysiu tavęs...tai tavo sprendimas...aš išsirinkau tave ir vis tebelaukiu, nes myliu tave ir mylėsiu amžinai...gal kitos bučinių bus daugiau nei mano, gal kita tau bus geresnė už mane, bet žinok, kad tyresnio jausmo nesu jautusi niekam kitam šiame pasaulyje...tave visada nešiosiuos savo naivioje širdelėje...tik nepamiršk manęs ir mūsų tyros meilės, kurią jautėme kai buvome kartu...Myliu tave...