Be draugu

Draugai nueina – ir bedugnėn krinta.
Pamirštame jų veidus ir vardus.
Mūs praeitis – buveinė užrakinta,
Lavonų pilnas jos tamsus vidus.

Pasijunti tarytum morgo sargas.
Kuriam aplinkui vien tik palaikai.
Ir paskutinis draugas – jau tik vargas,
Iš įpročio kaip šunį jį laikai.