Parašysiu tau laišką
apie vasarą ilgą
kaip ryte vėjas vaikšto,
laukuose rauda smilgos
ir kaip saulė ranka
stumia debesį juodą,
bet prieš jį ji silpna,
jam tuoj pat pasiduoda.
O už lango liūdnai
visad ošia beržai,
vis matau kaip laisvai
nardo kregždžių pulkai...
kaip lietus iš dangaus
krinta žemėn apkvaitęs,
taip svajonėms žmogaus
kartais baigiasi laikas...
O kai triukšmas dienos
virsta aidu laukuos,
tyloje aš rengiuos
nuogumu vienumos...
Naktimis ant stogų
vaikšto sapnas slogus,
pas save jį kviečiuos
ir lig ryto myliuos,
o ryte...
vėjas vaikšto,
laukuose rauda smilgos,
parašiau aš tau laišką
apie vasarą ilgą...

J.O.