Krito rasos ant pievų atolo,
Paupy žaidė laužo gaisai,
O naktis vis klaidino ir tolo
Slėpės trapūs paparčio žiedai
Trumpoje tamsoje tirpo laikas
Įsitvėręs į mūsų rankas,
Budo rytas lyg alkanas vaikas
Ir pažadino mūsų svajas.
Kad atvertų užtamsintus langus,
Kad kvepėtų laukiniu medum
Kad slegiantys debesys tankūs
Iškristų birželio lietum.