|
Kiekvienas sutiktas rytas man atveria vartus į naują dieną. Kiekviena diena šiame pasaulyje mane padaro turtingesnę. Net jei esu kažkuo nusivylusi, žinau kad tai praeis, nes kita minutė atvers duris į jau pakitusį pasaulį. Su juo dalinuosi savimi ir jame ištirpstu. Mano gyvenimas, kaip gėlės, kuri nepalaistyta vysta, kaip paukščio, kuris be sparnų nepakyla. Tad mokausi, stiprėju ir kylu į saulę, Kad, jos apšviesta, jausčiausi pasaulio dalele...
|
|
Baltųjų debesų darnaus orkestro Ir vėl nauja diena, dosnia versme, Tave pavers gyvenimo maestro... Drąsių svajonių ornamentais Dabinki kasdienybės drobę Tada net ir sunkiais momentais Gyvenimo vertė - kaip duonos... Ir mažmožiai stebuklais rodos, O mintys tarsi gardžios uogos Nuo medžio išminties nuskintos, Iš jų dainas draugams supinki Ir švęski, švęski, švęski!!! |
|
kiek daug medaus širdis turėtų... Medus saldus, užtektume ilgai ir sau, ir draugui, kai padėt reikėtų... Lai Tavo dienos būna kvepiantys žiedai! |