Tavęs tartum stebuklo laukiau, –

Tikėjau vis,

Kad tu esi likimo man skirta...

Kad vieną kart

Ateisi tu lyg vasara per lauką, –

Ir širdyje –

Gyvens tik vasaros šviesi diena...

Tikėjau vis.

Kad nors mažytis tavo spinduliukas

Lydės mane

Tartum žvaigždės neblėstanti šviesa,

Nors kelias ves –

Per kalnus, per miškus, per rūką,

Nors metai bėgs –

Jau nusidažę rudenio spalva...

Aš laukiau vis...

O dienos upėmis į praeitį skubėjo...

Aš nežinau, –

Ar tu gyvenimo versmėj buvai? –

Gal į mane –

Iš aukštumos su gailesčiu žiūrėjai? –

Gal tylomis –

Pro šalį pienės pūku praskridai?..

Dar ir dabar –

Kely pavargus ieškau tavo uosto...

Dar ir šiandien –

Vis posmeliu dainos tave šaukiu...

Gal tu esi –

Lašelis ašaros ant mano skruosto? –

Gal tu esi tyla,

Kurioj šiandien aš gyvenu?...

Ona  Novikienė