| Rudenėlis uždainavo vėl už lango… Gervių stygom nusagstyta mūs padangė. Visos spalvos žemės pasaką jau seka… Lapai čeža, miškas kalba, varsos šneka. Rudenėlis barsto pilką lašo mėlį – Iš padangės į žemelės baltą smėlį. Rudenėlio lašas krenta šlapias, nuogas, Į raudonas putino – prie kelio – uogas. Ir pražydo, ir sušvito putinai: Raudonai oi, raudonai oi, raudonai… Žalios kriaušės lenkia žemėn šakeles, Ąžuolėlis barsto vėl vaikus – gilės… Ona Kajokienė |