Baltai mėlynu lašu
Ištiškau
Ant šalto grindinio
Tik tam,
Kad galėčiau pagirdyt
Meilės ištroškusius akmenis,
Pirmą ir paskutinį kartą
Gyvenime pamatyti
Aukštus ir pilkus namus,
Sudrėkint kažkieno
Pavargusias akis, lūpas, plaukus,
Po to susigerti į žemę
Ir amžiams pradingti.
Arvydas Ambrasas
|