buvo kvaila vieną vėją dalinti dviem gėlėm, kurios nekentė viena kitos.
buvo kvaila svajoti apie tolimą kelionę, jei ta kelionė rieda į pragaro sieną.
buvo kvaila manyti, kad tu esi mylima, jei šypseną skiria ne tau.
buvo kvaila nekęsti praeities už klaidas, jei tos klaidos-mirktelėjimas į šoną.
buvo kvaila būti viešne tavo sieloje, nors jos jau nėra.
buvo kvaila galvoti apie ašaras, kurios darė tave laimingesniu.
kvaila prisiminti tave, kai aš pamiršus tavo vardą.
kvaila klausytis dainos, kuri tave baugina.
kvaila dirbtinai nekęsti žmogaus už jo meilę tau.
kvaila galvoti apie ateitį, kuri amžiams nuskendo tavo sielos dugne.
kvaila mylėti skausmą, kurį teikia nenutrukusi styga.
bus kvaila, kai suprasi, kad aš ta, kuriai nereikia meilėje žodžių.
bus kvaila, kai aš dar stipriau tave pamilsiu.

atleisk, kad tu nerandi išėjimo mano sieloje.