-ei ,įpilk dar tų žodžių ,tų keiksmažodžių ,kur jis šįryt paliko vietoj bučinio. tegu visi mato ,kad aš jau valdau jo bučinius.

sako ,visos baimės pildosi. iki paskutinių širdies raumenų bandau išsilaikyti nuo baimių ,bet prapliumpu upe ir teku skausmo vingiais į tą pragarą ,kur visi mano judesiai kontroliuojami emocijų. atrodo ,lieku mažu pūkeliu ,kurį gali nešti vėjas ,užburtas raminančiais ir žodžiais. aš visiškai pavaldi ,lengva bei naivi. iš pradžių ,man visa tai nepatinka ,nes aš ,mano protas pasiduoda mano vidui ,bet po to manau ,kad visa tai išlaisvina nuo baimių. grįžus iš šio turo aš suvokiu ,kad pakilau dar vienu laipteliu prie baimės ,kad vėjas ,tas raminantis ir patikimas ,nenaudeliškai paslėpė mane nuo problemos sprendimo ,nuo mano išsilaisvinimo ,po velnių.

-uždėkite man karūną. tą ,kurią jis supynė iš skausmingų žodžių ,tegu visi mato ,kad aš jam karalienė.

aš karalienė ,taip. purve ,mėlynėse ,nuoga bei sudaužyta ,savęs išprievartauta ,išpampus nuo tuščių komplimnetų ,bet karalienė. aš neturiu valdžios ,rūmų ,feodalų ,bet karalienė. sutikite ,vien tas žodis iškelia viską. ir įdomiausia tai ,kad aš žinau ,kad paprastas valstiesis ,kuris mieliau apsirengęs nei aš yra svarbesnis pasauliui už mane ,bet kas per sušiktas žmogus ,kad jam statutas daugiau pasako nei realus atitikimas?.